Asmeninės istorijos iš nedidelio Olandijos miestelio. Apie maistą be skubos, kvėpavimą tarp darbų ir paprastus judesius, kurie padeda jaustis gyvam.
Onica gimė iš noro sulėtinti tempą. Gyvenu nedideliame Culemborg'e, dirbu nuotoliniu būdu ir daug laiko praleidžiu virtuvėje bei su savo mintimis. Šie užrašai – tai ne patarimai ir ne sistema. Tai tiesiog tai, kas man padeda jaustis ramiau ir sąmoningiau kasdien.
Čia rasite istorijas apie tai, kaip gaminti su tuo, ką randu turguje, kaip kelias minutes pakvėpuoti tarp susitikimų ir kaip pajudėti, kai kūnas prašo poilsio. Be pažadų. Su smalsumu.
Kaip atradau, kad maistas iš netoliese esančių ūkių keičia ne tik skonį, bet ir požiūrį į kasdienybę.
Paprasta praktika, kuri padeda man nepasimesti minčių sraute ir grįžti prie teksto su aiškesne galva.
Kaip 5–6 minučių paprasto tempimo padeda man jaustis gyvesniam po ilgos sėdimos dienos.
Kaip burokėliai, pastarnokai ir morkos tapo pagrindiniais mano žiemos patiekalų veikėjais.
Kaip persikėlimas į nedidelį miestelį padėjo man atrasti naują ritmą ir vertybes.