Prieš persikeldamas į Culemborg gyvenau didesniuose miestuose. Ten viskas buvo greita – daug susitikimų, daug projektų, daug skubos. Po kurio laiko supratau, kad toks ritmas man netinka.
Persikėlimas į nedidelį miestelį buvo sąmoningas sprendimas. Čia viskas lėčiau. Žmonės labiau bendrauja. Maistas ateina iš netoliese. Ir yra laiko tiesiog būti.
Gyvenimas be skubos nereiškia, kad nieko nedarai. Tai reiškia, kad darai tai, kas svarbu, ir darai tai su dėmesiu.
Dabar turiu daugiau laiko virtuvei, pasivaikščiojimams, pokalbiams su kaimynais. Ir pastebiu, kad dirbu efektyviau, nes neskubu.
Man patinka toks ritmas. Jis labiau atitinka mano prigimtį.